Dalai Lama pasakė: ,,kam gi mums reikia negatyvaus kalbėjimosi su savimi? Mes norime būti laimingi. Mums reikia kalbėti su savimi teigiamai. Padrąsinti ir pastiprinti save, būti sau gailestingais".
Meditacijos metu išmokstama išbūti realybėje, o visa kita ateina savaime. Kai nustojame vaikytis ramybės, ji pati ateina.
,,Pyktis nebūna nei teisėtas, nei neteisėtas, nei prasmingas, nei betikslis. Pyktis tiesiog yra.“
Geštalte teigiama, kad kai esi pilnai sąmoningas, jautiesi gyvas, gyvybingas, būni dabarties momente, jausdamas ryšį, spontaniškumą ir laisvę.
Kasdieninį maudymąsi duše ar vonioje galime paversti dėmesingumo praktika.
Jei nepabėgai nuo tigro arba nepuolei jo, jis tiesiog tave suėdė. Dabar laikai pasikeitė. Grėsmių vietą užėmė kiti ,,tigrai" – finansinės problemos, konfliktai, savivertei grėsmę keliantys įvykiai.
Atidėliodami mes net nesuprantame, kad atidedame ir sau kenkiame. Todėl atidėliojimas yra vadinamas neracionaliu procesu.
Mes galime lietingą dieną patirti kaip nusivylimą, kaip niūrią ar liūdną. Tačiau tokia diena galima pasinaudoti ir ugdyti savo psichologinį atsparumą ir pabandyti patirti lietų
Paradoksas tame, kad kai žmonės pradeda suprasti, jog negali visko kontroliuoti, jiems pasidaro lengviau gyventi su savimi ir kitais. Priešingai nei jiems atrodė anksčiau.
Skausmas, kurį jaučiate, yra faktas, jo intensyvumas yra labai subjektyvus, tačiau kentėjimą mes susikuriame individualiai ir pavargstame ne nuo skausmo, o nuo galvojimo apie skausmą.
Kaip padėti sau priimti save tokį, koks esi? Ribotą ir netobulą…