Geri architektai atsižvelgia į visumą, įvertina tai, kas veikia ir kas neveikia, bei nuolat ieško būdų veikti išvien su aplinka - ne pasiduodant, bet randant pusiausvyrą ir prisitaikant prie jos bei pritaikant ją prie savęs geriausiai galimais būdais.
Veiksmo pertekliuje mes nebestebime pojūčių, kurie yra šią akimirką. Mūsų smegenys atgamina prisiminimą apie vaizdą, garsą ir skonį, tačiau tai gali būti ir ne šios akimirkos patirtis.
Remisija (laikas, kai simptomai sumažėja ir vėl jaučiamasi gerai) yra pats geriausias metas pradėti dėti pagrindus tolimesnei gerai savo psichologinei savijautai.
Pokalbyje dažnas tylą naudoją tik oro įkvėpimui ar išnaudoja ją kaip tinkamą vietą replikai, pritarimui ar prieštarai įvardinti. O kaip galime tylą panaudoti kitaip?
Mūsų jaučiamos neigiamos emocijos yra tiesiog kūno jutimai, kuriems mes prilipiname etiketes. Nerimas, baimė, liūdesys, pyktis. Visi jie praneša apie tai, ko mums trūksta, ko mums reikia.
Tave pasiekė žinia: Tu būsi tėvas. Kas toliau?
Geriau padaryti mažiau ir ne taip tobulai, nei atidėlioti. Tuomet mažiau duos mums daugiau - kaskart tai darysime vis geriau, kokybiškiau, profesionaliau.
Psichoterapeutų literatūroje vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie technostresą. Tai stresas, sukeltas technologijų.
Gaudami dėmesio jaučiamės pastebėti, įvertinti, išskirti, svarbūs. Tai mums būtina. Tačiau šie jausmai tokie skanūs, bet tokie trumpučiai, kad gavus norisi tik dar ir dar. Tad kartais dėmesio gavimo čiaupo sureguliuoti nebepavyksta.
Teorija ir praktika rodo, jog vienas iš paprastų ir labai efektyvių įrankių padedančių nudirbti darbus ir dirbant neišsekti yra veiklos planavimas.
Jonas per kiekvieną konfliktą jis sustingdavo ir nesugebėdavo išeiti iš šios būsenos. Jonas galvojo, kad konfliktus spręsti moka, tačiau šie buvo kažkokie kitokie. Juose jis, atrodo, paskęsdavo ir prarasdavo save.