Dalai Lama pasakė: ,,kam gi mums reikia negatyvaus kalbėjimosi su savimi? Mes norime būti laimingi. Mums reikia kalbėti su savimi teigiamai. Padrąsinti ir pastiprinti save, būti sau gailestingais".
Jei nepabėgai nuo tigro arba nepuolei jo, jis tiesiog tave suėdė. Dabar laikai pasikeitė. Grėsmių vietą užėmė kiti ,,tigrai" – finansinės problemos, konfliktai, savivertei grėsmę keliantys įvykiai.
,,Žmogaus širdis trokšta kontakto, o labiausiai ilgisi tikro dialogo… Kiekvienas iš mūsų paslapčia ir desperatiškai ilgisi būti sutiktas – kad mus priimtų pilnai, tokius, kokie esame, unikalius ir pažeidžiamus.“ (R. Hycner ir L. Jacobs)
Tai, ką darome dabar, kuria mūsų rytojų. Kartais nesuvokiame, kodėl kažko neturime ar dabar nesijaučiame taip, kaip norėtume.
Mes galime keisti tik tai, kas nuo mūsų priklauso, susitaikyti su tuo, kas nuo mūsų nepriklauso, o svarbiausia – išmokti tai atskirti realiame laike.
Dažnai taip įprantame prie tam tikrų daiktų, kad manome, jog be jų neišgyvensime, kad be jų negalime būti laimingi ar kad be jų patirsime kančią.
Vienas iš mindfulness torto sluoksnių yra naujoko protas. Ši sudedamoji dalis praturtina kiekvieną sąmoningą akimirką, lyg rūgštaus spanguolių džemo sluoksnis saldaus torto gabaliuke.
Po tylos patirties ateina jausmas, kad nuvalei murziną langą į savo gyvenimą ir dabar gali viską aiškiau matyti, užuosti, suprasti...
Kai geriau pagalvoju, ši situacija atrodo kaip didžiausias absurdas – aš noriu prisiimti atsakomybę už tai, ką kiti jaus, ar jiems patiks tai, ką aš padarysiu. Kas baisiausia, savo gerą būseną atiduodu į kito žmogaus rankas.
Erzina, kai vėl ir vėl protas išsiblaško. Bet ateina nauja diena ir pasakai sau: ,,Tiesiog sėsk ir medituok."
Šiais metais turėjome galimybę praktikuoti mindfulness oranžerijoje. Fantastiška vieta, nuostabi patirtis! Dalinuosi šios patirties akimirkomis.