Apie tylos atsiskyrimus
Po tylos patirties ateina jausmas, kad nuvalei murziną langą į savo gyvenimą ir dabar gali viską aiškiau matyti, užuosti, suprasti...
Atsakomybė
Kai geriau pagalvoju, ši situacija atrodo kaip didžiausias absurdas – aš noriu prisiimti atsakomybę už tai, ką kiti jaus, ar jiems patiks tai, ką aš padarysiu. Kas baisiausia, savo gerą būseną atiduodu į kito žmogaus rankas.
Ko aš išmokau medituodamas ištisus metus
Erzina, kai vėl ir vėl protas išsiblaško. Bet ateina nauja diena ir pasakai sau: ,,Tiesiog sėsk ir medituok."
Mindfulness oranžerijoje
Šiais metais turėjome galimybę praktikuoti mindfulness oranžerijoje. Fantastiška vieta, nuostabi patirtis! Dalinuosi šios patirties akimirkomis.
Dėmesingas įsisąmoninimas nėštumo laikotarpiu
Dėmesingas įsisąmoninimas padėjo suprasti, kad didesnio skausmo baimė yra baisiau nei skausmas patiriamas gimdymo metu. Nuolatinis atsigręžimas į dabartinę akimirką irgi leido lengviau išbūti su skausmu.
Pykčio ledkalnis: pyktis kaip antrinė emocija
Šiuo atveju pyktis yra kaip ledkalnis, kurį matome virš vandens, tačiau giliau slypi kitos, kartais daug sunkesnės emocijos.
Naujoko protas, arba žali obuoliai mūsų gyvenime
Savo žalių obuolių pintinę nešamės kiekvienas – ir Jūs, ir aš, it net mūsų augintiniai.
Mindfulness dienos prisiminimų spinduliai
Dieną praleisti kiek kitaip nei įprasta kasdien: sulėtinant tempą, atsigręžiant į savo vidų, pastebint kiek ten daug drumzlių sukyla, kai užsisukame kasdieninėje rutinoje.
Baimė priimti sunkią patirtį: eksperimentas (I dalis)
Kadangi pati tikiu eksperimento jėga, nes pati ją ne kartą patyriau, šioje kurso dalyje kviečiu dalyvius surizikuoti eksperimentuoti ir patirti, kas vis dėlto nutinka tada, kai susiduri su skaudžia emocija, pikta mintimi, skausmu ar įtampa kūne, vaizdiniais, kurie kelia šiurpą – su tuo, ko bijai, kas nemalonu.
Meditacija ir priėmimas
Na, koks gali būti jausmas, kai medituojant sukasi viena mintis: „Kada baigsis... Kada baigsis..?“.
Nustoti galvoti apie gyvenimą ir pradėti jį patirti
R. Siegel: ,,Viskas atgyja, kai liaujamės mąstę apie gyvenimą ir imame pastebėti, koks iš tikrųjų jausmas vaikščioti, stovėti, sėdėti ar važiuoti. Kai išvysime, kad nėra dviejų vienodų akimirkų, viskas taps brangu ir įdomu”