Ar jums kada teko panirti į darbą taip, kad užmirštate kiek yra valandų, kiek laiko dirbate, o darbas tarsi tirpsta savaime? Pavyzdžiui, jeigu rašote, per trumpą laiką parašote tiek, kiek galėtumėte išspausti per visą dieną sėdėdami prie kompiuterio?

Būsena, kai visiškai įsitraukiame į darbą, nesiblaškome ir esame maksimaliai produktyvūs, vadinama flow, arba tėkmės būsena. Ją pasiekę, jaučiame ramybę, tarsi ištirpstame, prarandame fizinių poreikių pojūtį (pavyzdžiui, nejaučiame, kad esame išalkę), dingsta laiko pojūtis. Šią teoriją sukūrė vengrų kilmės psichologas M. Csikszentmihalyi, didžiąją gyvenimo dalį skyręs laimės fenomeno studijoms.

Taigi, būdami tėkmėje, esame daug produktyvesni, tuo pačiu jaučiame didesnį pasitenkinimą. Norint pasiekti flow būseną, yra svarbios šios sąlygos (gali būti kelios, nebūtinai visos):

• Turime aiškų tikslą, kuris yra nelengvas, tačiau pasiekiamas.
• Dėmesys yra sutelktas, sufokusuotas, nėra trikdžių.
• Veikla mums teikia pasitenkinimą.
• Tarp užduoties sunkumo ir mūsų įgūdžių yra balansas.
• Jaučiame, kad galime kontroliuoti situaciją ir rezultatus.

Flow būsena ypatingai svarbi sportininkams, rašytojams, menininkams ir kitų profesijų atstovams, kur didelę reikšmę turi kūrybiškumas ir koncentracija. Visgi šią būseną verta kuo dažniau patirti mums visiems, nes ji sukelia džiaugsmą, laimės ir pasitenkinimo gyvenimu pojūtį.

Jeigu flow būseną sunkiai sekasi patirti, galite peržiūrėti aukščiau išvardintas sąlygas ir pabandyti suprasti, dėl ko taip yra. Man būti tėkmėje labiausiai trukdo įvairūs trukdžiai, dėl kurių sunku sutelkti dėmesį. Kelių užduočių atlikimas vienu metu (multitasking’as) tikrai nepadės panirti į šią būseną. Net ir rašydama šį trumpą straipsnį, kadangi auginu du mažus vaikus, prie jo turėjau prisėsti daug kartų, ir tėkmės būsenos pilnai pagauti nepavyko (net ėmiau mąstyti, kaip apskritai galima panirti į flow būseną auginant vaikus, bet tai jau atskira tema).

Kaip galime ugdyti gebėjimą pasiekti tėkmės būseną? M. Csikszentmihalyi teigia, kad gerinti savo gebėjimą pasinerti į flow galime žaisdami šachmatais, kitus loginius žaidimus, užsiimdami sportu, įsitraukdami į prasmingą projektą, piešdami, rašydami. Patirti tėkmę taip pat padeda muzika, buvimas gamtoje, maloni veikla, meditacija, aplinkos pakeitimas, darbas įkvepiančioje aplinkoje.

O štai keturi žingsniai, norintiems patirti tėkmę, kuriuos siūlo dėmesingo įsisąmoninimo (mindfullness) mokytoja M. Obrien,:

• Prieš pradėdami veiklą, sąmoningai keletą kartų giliai įkvėpkite.
• Visą savo dėmesį sutelkite į dabarties momentą taip, lyg praeitis ir ateitis neegzistuotų. Atkreipkite dėmesį į savo pojūčius čia ir dabar.
• Iš lėto pradėkite savo veiklą ir ją atlikite tarsi medituodami, sutelkdami visą savo dėmesį į tą veiklą.
• Išlikite budrūs ir išlaikykite dėmesį sutelkę į tai, ką darote.
• Būkite pilnai įsitraukęs. Pamatysite, kad veikla tampa gyva, kai ją atliekame dėmesingai įsisąmonindami. Ir jeigu protas kažkur nuslysta „autopilotu“, paprasčiausiai nukreipkite jį atgal į tai, ką darote.

Šiuos žingsnius galime išbandyti ir pajausti tėkmės būseną ne tik dirbdami, bet ir atlikdami paprastus namų ruošos darbus, tokius kaip indų plovimas ar dantų valymas. Nėra kasdienių, įprastų akimirkų – kiekviena akimirka yra nepakartojama ir ypatinga, jei ją patiriame pilnai ir sąmoningai.

Su palinkėjimais kuo dažniau būti tėkmėje,
Jovita

Nuotraukos autorius: Aleksandras Gužauskas, www.fotoplunksa.lt