Praeitis – dabartis – ateitis. Priežastis – elgesys – pasekmė.

Praeitis – tai, kas jau įvyko, praėjo, – nekeičiama. Ateitis – tai, kas dar neatėjo, dar bus, – gali būti keičiama. Dabartis – tai, kas vyksta šiuo metu. Dabarties momentas yra tas etapas, kuriame mes galime veikti realiai. Jei šiame gyvenimo etape nėra taip, kaip norisi, paieškokime priežasčių praeities elgesyje ir suprasime pasekmes. Jei pradedame suprasti, kokią įtaką daro dabartis, galime suprasti, kaip svarbu išsikelti tikslus, siekius ir dabartyje veikti tam, kad šiuos tikslus įgyvendintume ateityje ir ateitis būtų tokia, kokios norėtųsi, – tiek, kiek nuo mūsų priklauso.

Tai, ką darome dabar, sukuria mūsų rytojų .Kai kurie iš mūsų sąmoningai siekia užsibrėžtų tikslų, sistemingai deda pastangas, tačiau net ir neįsisąmoninę mes dedame tam tikras pastangas ir vis tiek siekiame kažkokių tikslų. Jei noriu baigti mokslus ateityje, dabar einu į paskaitas, ruošiuosi egzaminams, laikau juos ir po kelerių metų baigiu mokslus (tikslas – baigti mokslus). Kitas pavyzdys, aš mokausi, žinau, kad kada nors baigsiu mokslus, bet dabar bendrauju su draugais, keliauju, tačiau neinu į paskaitas, pramiegu egzaminus. Dabar nesąmoningas arba sąmoningas noras yra pramogauti, nors deklaruoju, kad mokytis.

Pasekmė – nebaigiu mokslų arba baigiu ne pagal numatytą planą (tarsi tai būtų staigmena). Tai, ką darome dabar, kuria mūsų rytojų. Kartais nesuvokiame, kodėl kažko neturime ar dabar nesijaučiame taip, kaip norėtume. Labai dažna priežastis – anksčiau to nesupratome, todėl ir elgėmės pagal tai, kaip mąstėme tada, o rezultatas ir yra mūsų ankstesnio mąstymo pasekmė.

Būna, kad dėl įvairiausių priežasčių kažko nedarome, nors gal ir norėtume. Tai gali būti ir nepasitikėjimas savimi, jausmas, kad esu prastesnis, mažiau žinantis, mažiau suprantantis, galbūt tai socialinis nerimas, gal baimė viešai reikšti savo nuomonę, gal šią baimę ir nerimą lydi atidėliojantis, vengiantis ar priešiškas elgesys. Mūsų protas nuolatos yra įvairiausiuose režimuose – jis tai vertina, tai kritikuoja, kuria planus arba prisimena praeitį, dėl to mūsų mintys nuolat blaškosi tarp praeities ir ateities įvykių, o spręsti reikia dabartyje.

Mes gyvename dabartyje, bet mūsų smegenys prisimena įvairiausius įvykius, žmones, informaciją, kas man patiko, kas nepatiko. Mąstantis žmogus prisitaiko neigiamą informaciją sau, todėl labai sunku kažką pradėti daryti, ir daugelis iš mūsų nedaro dalykų dėl numanomo ar spėjamo neigiamo rezultato. Tačiau iš esmės taip būtų, jeigu būtų, nes darbo dabartyje dažniausiai net nebūname pradėję. Tai yra normalu, žmonės jaučiasi įvairiai, tačiau jei suprantame priežastis, savo elgesį ir pasekmes, įsisąmoniname, kas su mumis vyksta, ko norime ateityje, galime suprasti, kaip brangiai kainuoja baimė, nerimas, atidėliojimas ir kaip tai tolina mus nuo to, ko galbūt norėtume ateityje. Jei pavyksta suprasti, ko norime, ir suprantame savo emocijas, mintis, priešinimąsi, galime pastebėti, kad tai susiję su praeities išgyvenimais.

Praeities išgyvenimai, baimė dėl ateities lemia dabarties momento interpretavimą ir mūsų elgesį šią akimirką.Interpretacija – tai mūsų nesąmoningai ar sąmoningai susikurta informacija, kuria mes tikime ir pagal kurią gyvename. Faktas yra faktas. Stalas yra faktas, o gažus ar baisus yra interpretacija. Pats stalas kaip faktas emocijų nekelia, emocijas kelia mūsų interpretacija. Jei išmokstame atskirti faktus nuo interpretacijų, tai jau yra didelis asmeninis laimėjimas. Mes jau gebame pastebėti, kad tai tik mūsų proto produktas, kuris dėl įvairiausio nerimo bando mus stabdyti eiti į priekį, kurdamas įvairiausius scenarijus. Tačiau jei išmokstame susidoroti su tuo, galiausiai įveikiame iššūkį, taip paneigdami savo senąjį įsitikinimą, ir jaučiamės labiau pasitikintys, daugiau galintys, stipresni, daugiau pasiekę.

Nuotraukos autorius: Aleksandras Gužauskas, www.fotoplunksna.lt