Šiandien noriu su jumis pasidalinti ankstyvo ryto stabtelėjimais. Daug kas rašo ir pasakoja, kaip gera keltis anksti, pasportuoti, pamedituoti, paskaityti, užsiimti kūrybine veikla. Šį kartą nevardinsiu ryto privalumų, o tik pasidalinsiu šio ryto patyrimais ir atėjusiais įsisąmoninimais. Lai tai būna priminimas, ką galima patirti apsisprendus anksčiau pakilti iš lovos. 

Eidama rudenišku ankstyvu kiemu pažvelgiu ir įsisąmoninu: tylu, ramu, jokio vėjo, o dangus žvaigždėtas kaip rugpjūčio naktį. Įkvėpiu gaivaus oro. Ateina mintis: štai ką prarandi važiuodama automobiliu į darbą (vidinis kritikas jau atsibudo :)). Dar kartelį įkvėpiu gaivaus oro ir pastebiu mirgančias žvaigždes. Pasidžiaugiau šia akimirka. 

Atsisėdu prie rašto darbo. Tylu. Skaitau. Mintys šviežios, galva dirba. Nusišypsau sau: kaip gera turėti dar tiek laiko iki darbo pradžios!

Darausi pertraukėlę. Darau tempimo ir ištvermės pratimus. Pabaigusi jaučiuosi dar žvalesnė. Ateina suvokimas: tai tik keturios minutės, o kaip jos mane atgaivina! 

Nuspaudžiu įprastu laiku suskambusį žadintuvą. Šiandien aš jau pradėjau dieną! Labas rytas, pasauli. Aš gyva ir pasiruošusi naujai šios dienos patirčiai! 

Nuotraukos autorius: Aleksandras Gužauskas, www.fotoplunksna.lt