Vieni žmonės jaučia lietų, o kiti tik sušlampa. Bob Marley

Šešiasdešimt procentų suaugusio žmogaus kūno sudaro vanduo, tačiau dauguma mūsų nepatogiai jaučiasi eidami per lietų ir sušlapdami. Tačiau nebūtinai turime patirti diskomfortą lietuje. Dėmesingai vaikščiodami ir patirdami lietų mes galime turėti puikią galimybę priartėti prie gamtos ir prie savo prigimties.

 

Kaip dėmesingai patirti lietų ir jį jausti, o ne tik sušlapti?

 

Galime pradėti stebėti lietų su smalsumu, tarsi būtume maži vaikai. Pastebėkime krentančio iš dangaus lietaus lašelių formas ir jų šokį ore. Gal pavyks pastebėti šviesos atspindžius vandens lašeliuose. Gal jie tamsūs, jeigu dangus aptemęs, o ga kaip tik stebime šiesos, o gal net vaivoryštės atspindžius.

 

Iš po skėčio pakelkime galvą ir pastebėkime dangų – gal jis dabar aptemęs, o gal tarp debesų pastebėsime šviesos prošvaistes, plaukiančius debesis arba ištisą pilką debesėlių masę…O gal prasimušę pro saulę spinduliai atsispindi vaivorykštės juosta?

 

Pastebėkime lietaus lašelių kelią iš pat dangaus iki pat įvairių paviršių. Gal pastebėsime kaip lietus ištykšta pasiekęs lango, skėčio ar mašinos paviršių. Kokios lašelių formos, o gal jie keliauja per paviršių sudarydami upelius ir upeliūkščius?

 

Aš asmeniškai mėgstu atsisėsti prie didelio lango ir stebėti lietų – lašelius ir jų suformuotas girliandas, driūžes, upeliukus ir upeliūkčius, tekančius per lango paviršių. Tai tokia nuostabi ir užburianti meditacija tik stebėti ir klausytis!

 

Įsklausyti

 

Galime užsimerkti ir įsiklausyti į lietų. Klausykimės įvairių garsų, kurie atsiranda lietui krentant ant įvairių paviršių: lango, skėčio, skardos, žolės, medžių, krūmų, stogo, drabužių, striukės, gatvės…. Barbenimas, čiurlenimas, šiurenimas, ošimas, šniokštimas, tuksenimas… argi tai ne melodija? O gal lietaus galima klausytis kaip muzikinio kūrinio – jos tempo, dermės, variacijų, sąskambių…

 

Jausti

 

Jauskime lietų, kai jis nusileidžia ant mūsų rūbų, ant odos, kuri yra atvira – rankų, kojų, veido. Pastebėkime, kaip drėksta mūsų rūbai, kai jie priglunda prie mūsų odos.

 

Įkvėpti

 

Giliai įkvėpkime, tarsi šnervėmimis ragaudami supantį orą – pastebėkime sudrėkusios žmemės kvapą, nuplautų dulkių kvapą, sudrėkusios žemės kvapą, sudrėkusių drabužių kvapą, kitus kvapus aplinkoje. Iškvėpdami pastebėkime įtampos atleidimą, kuri galbūt buvo kūne.

 

Įjungti visus pojūčius

 

Galop užverskite galvą į dangų ir pasinaudodami visais penkiais pojūčiais patirti lietų: stebėdami, klausydami, jausdami taktilinius pojūčius, uosdami ir ragaudami lietų.

 

Mes galime lietingą dieną patirti kaip nusivylimą,  kaip niūrią ar liūdną. Tačiau tokia diena galima pasinaudoti ir ugdyti savo psichologinį atsparumą ir pabandyti patirti lietų. Mes galime pasirinkti neprisirišti prie patirties – priimti lietaus patirtį tokią, kokia ji yra. Lietus yra gamtos dalis, jis yra toks, koks yra.

 

Naudoti šaltiniai:

Jéquier et al. Water as an essential nutriment: the physiological basis of hydration. EJCN 2010: 64:11-23.

 

Nuotraukos autorius: Aleksandras Gužauskas, www.fotoplunksna.lt