Apie mane
Tikiu, kad mes esame tik kitų žmonių ir mums reikšmingų gyvenimo įvykių atspindžiai. Tai išreiškia XII amžiuje Bernardo Šartriečio pasakyti ir po beveik pusės tūkstančio metų jau Isaaco Newtono pakartoti, žodžiai – nanos gigantium humeris insidentes („tesame nykštukai, stovintys ant milžinų pečių“): mąstome ir regime visų pirma jų, jau buvusių iki mūsų ir mus kilstelėjusių, akimis ir tik todėl pajėgiame, kiek tai pavyksta, matyti tolėliau.
Kas man yra pauzė?
Pauzė tai pabudimas kiekvienam naujam rytui. Tai sąmoningas pasirinkimas, įsiklausius į savo mintis, emocijas ir kūno reakcijas. Tai laikas apsispręsti kokia kryptimi noriu judėti, kokių tikslų siekti ar kokias vertybes puoselėti. Tai gyvenimo tikrumo su visomis jo maloniomis ir diskomfortą keliančiomis patirtimis priėmimas. Tai suvokimas, kad viskas gyvenime keičiasi ir praeina. Tai galimybė neįsitraukti į vidinį kentėjimą, kurį sukelia mūsų prisirišimas prie to, kas mūsų gyvenime įvyko. Tai mokymasis paleisti praeitį ir negyventi ateitimi. Tai būdas būti „čia ir dabar“ – akimirkoje, kurioje pragyvensime visą savo likusį gyvenimą.
