Apie mane
Esu vienas iš tų skeptikų, kurie pradžioje būna labai kritiški įsisąmoninimo (ir daugeliui kitų) temų. Bet pabandęs tapau didelis to pasekėjas. Nepabijosiu pasakyti, kad mindfulness – vienas didžiausių mano gyvenimo atradimų. Tiek dirbdamas, tiek kasdieniniame gyvenime visada vertinau logiškumą, praktiškumą ir mokslinį pagrįstumą. Todėl ilgą laiką vengiau įsisąmoninimo temos: tol, kol neatradau didžiulės krūvos mokslinių straipsnių, patvirtinančių įsisąmoninimo efektyvumą. Pradėjęs medituoti atradau, kad mano (kitaip nuolat užimtas ir net nerimastingas) protas staiga pasidarė šiek tiek šviesesnis, ramesnis ir aiškesnis. Atrodo, kas čia ypatingo, bet būtent tai leido mano gyvenime atsirasti didesniems laimės, dėkingumo ir meilės sau jausmams.

Kas man yra pauzė?
Iš prigimties esu linkęs į šiokį tokį darboholizmą. Tad sustodavau tik pabaigęs darbus – dažniausiai išsekęs ir šiek tiek irzlus. Nes „na, neturiu dabar laiko pauzei!“. Bet su laiku atradau, kad sustojimai paradoksaliai nesumažina mano turimo laiko kiekio, o kaip tik jį padidina. Sustojęs gali pažvelgti į dalykus iš šono, naujai įvertinti tiek jų vertę, tiek būtinumą tučtuojau juos pabaigti. Tarsi atrandi kažkokią naują erdvę, kuri talpina tavo kūrybiškumą, gebėjimą daryti sprendimus ir pažvelgti kitaip į įprastus dalykus. Ramybės erdvę. Pauzę, po kurios viskas tampa tarsi šiek tiek aiškiau ir paprasčiau.