Geri architektai atsižvelgia į visumą, įvertina tai, kas veikia ir kas neveikia, bei nuolat ieško būdų veikti išvien su aplinka - ne pasiduodant, bet randant pusiausvyrą ir prisitaikant prie jos bei pritaikant ją prie savęs geriausiai galimais būdais.
Veiksmo pertekliuje mes nebestebime pojūčių, kurie yra šią akimirką. Mūsų smegenys atgamina prisiminimą apie vaizdą, garsą ir skonį, tačiau tai gali būti ir ne šios akimirkos patirtis.
Pokalbyje dažnas tylą naudoją tik oro įkvėpimui ar išnaudoja ją kaip tinkamą vietą replikai, pritarimui ar prieštarai įvardinti. O kaip galime tylą panaudoti kitaip?
Tave pasiekė žinia: Tu būsi tėvas. Kas toliau?
Psichoterapeutų literatūroje vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie technostresą. Tai stresas, sukeltas technologijų.
Gaudami dėmesio jaučiamės pastebėti, įvertinti, išskirti, svarbūs. Tai mums būtina. Tačiau šie jausmai tokie skanūs, bet tokie trumpučiai, kad gavus norisi tik dar ir dar. Tad kartais dėmesio gavimo čiaupo sureguliuoti nebepavyksta.
Jonas per kiekvieną konfliktą jis sustingdavo ir nesugebėdavo išeiti iš šios būsenos. Jonas galvojo, kad konfliktus spręsti moka, tačiau šie buvo kažkokie kitokie. Juose jis, atrodo, paskęsdavo ir prarasdavo save.
Man atrodo, kad dauguma problemų kyla dėl to, kad žmonės per daug tiki savo mintimis.
Dėmesingumo kalendorius - Tavo vedlys į meditacinį gyvenimą. Šis kalendorius suteiks idėjų trumpoms kasdieninėms praktikoms.
Blogiausia, kad prieš pasirinkdami niekada tiksliai nežinosime, ar konkretaus pasirinkimo pasekmės bus geresnės nei nepasirinktos galimybės. Tačiau nurimti gali padėti tai, kad kiekviena patirtis yra gera patirtis ir kad nemalonios pasekmės nėra galutinis pasirinkimo taškas.
Dabartinės asociatyvios situacijos yra kaip tiltas į praeitį, kurios iš praeities grąžina pykčio emociją. Kaip koks portalas į pragarą, kuris sugrąžina demonus nemažame skaičiuje filmų.